GYDYTOJŲ
PRIĖMIMO
LAIKAS
REGISTRACIJA
INTERNETU




Apie projektą

Paskelbta: 2010-01-17

         2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo pasirašyta LGVS projekto „Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimas keliant darbuotojų kvalifikaciją"finansavimo ir administravimo sutartis. Projektas parengtas pagal ESFA priemonę VP 1-1.1-SADM-06-K „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje. Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2009-08-14 iki 2011-08-13. Šis mokymų projektas skirtas plačiam spektrui sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų - nuo slaugytojų, socialinių darbuotojų, psichologų, buhalterių, gydytojų iki aministracijos ir vadovaujančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Mokymų metu darbuotojai kels savo kvalifikaciją, gerins profesines žinias ir gebėjimus. Projekto tikslas - ne vien tik apmokyti konkretų darbuotoją ar grupę darbuotojų. Iškelti pagrindiniai tikslai orientuoti į sveikatos priežiūros įstaigų veiklos gerinimą bei kokybiškesnių ir didesnės apimties paslaugų teikimą. Mokymu ir kvalifikacijos kėlimu bus siekiama užtikrinti geresnį darbuotojų prisitaikymą prie rinkos poreikių, palengvinti jų integraciją į nuolat struktūriškai kintančią sveikatos priežiūros paslaugų rinką, didinti motyvaciją darbui, sutelkti juos pokyčiams bei prisidėti prie įstaigos veiklos efektyvumo gerinimo.

   Pareiškėjas - LGVS (Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga - http://www.lgvs.lt/)

   Projektas skirtas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nariams - sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms kryptingai vystytis bei teikti aukštos kokybės paslaugas. Egzistuojančios sveikatos sistemos problemos, tokios kaip nepakankama paslaugų kokybė ir prieinamumas, neefektyvus psichosocialinių veiksnių valdymas ir darbo procesų organizavimas yra tampriai susijusios su sveikatos sistemos žmogiškaisiais ištekliais ir jų kompetencija bei su nepakankamai efektyvia sveikatos priežiūros įstaigų vadyba. Siekiant efektyvesnio įstaigų darbo, joms reikia kelti vadovų ir darbuotuojų kvalifikaciją, tobulinti jų profesines ir bendrąsias kompetencijas. 2008 gruodžio mėn. atliktas šakinis ir partnerių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir bendrųjų įgūdžių tobulinimo poreikių tyrimai atskleidė, kad personalo poreikis nuosekliai tobulinti savo kompetenciją įvairiose srityse yra didelis (90 proc.), todėl svarbu, kad darbuotojams būtų organizuojami kokybiški ir nuoseklūs mokymai.

    LGVS, kaip vadovaujantis partneris, administruos ir valdys projektą, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius.

   Projekto biudžetas - 9 591 150 Lt. 85 proc. šios sumos finansuojama iš ES struktūrinių fondų, 15 proc. - partneriai prisideda savo lėšomis.

   Mokymuose dalyvaus ir savo kvalifikaciją kels 2 294 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie mokymus tobulinimuisi rinkosi net iš 4 736 įvairių kursų skaičiaus.

   Mokymai vykdomi Vilniaus universitete, Kauno medicinos universitete. Be atskirų profesijų medikų kvalifikacijos tobulinimo, vyks vadybos, personalo, finansininkų, IT, kalbų ir kt. mokymai.

  Tyrimas "Nepakankami įstaigų vadovaujančio personalo vadybiniai gebėjimai" parodė, kad daugiau kaip 60 proc. projekte dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų turi parengtas įstaigų plėtros strategijas, kuriose numatyta, kad įstaigos aktyviai ruošiasi diegti naujas paslaugas, gerinančias pacientų aptarnavimo kokybę, tačiau tam trūksta finansinių išteklių bei vadybinių įgūdžių. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai įprastai yra tam tikros medicinos srities specialistai, todėl stokoja vadybinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Tai buvo identifikuota ir atlikus sveikatos priežiūros šakos problemų analizę. Ši problema yra esminė ir turi įtakos kitų problemų atsiradimui. Neturintiems pakankamų kompetencijų įstaigų vadovams sunku valdyti organizacijas, vykdyti pokyčius, ypač kuriant ir diegiant naujas paslaugas. Vadovai vadybinių kompetencijų netobulina arba gali ugdyti labai ribotai, nes įprastai sveikatos priežiūros įstaigose valstybė iš dalies finansuoja gydytojų ir slaugytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie tiesiogiai susiję su pacientų aptarnavimu ir gydymu, o vadovų kvalifikacijos tobulinimas yra finansuojamas labai ribotomis įstaigų ar asmeninėmis lėšomis (2007-2008 m. vadovaujantis personalas tik iš 25 proc. partnerių įstaigų tobulino vadybines kompetencijas). Šiame projekte ypatingas dėmesys skiriamas būtent vadovaujančio personalo specialiųjų vadybinių gebėjimų praktiniam ugdymui: tobulinamos planavimo, vadovavimo, kontrolės ir organizavimo kompetencijos. Bus siekiama ne tik suteikti žinių, tačiau ir praktiškai mokymų metu išnagrinėti egzistuojančias įstaigų problemas, apgalvoti galimus problemų sprendimo būdus ir paruošti jų diegimo praktikoje planus. Šių mokymų įstaigos be Europos Sąjungos finansavimo negalėtų organizuoti bei finansuoti, o tai lemtų lėtesnį įstaigų vystymąsi, naujų paslaugų kūrimą ir diegimą. Mokymo metu sukurtos ir įdiegtos naujos paslaugos leistų pritraukti daugiau finansinių išteklių, o dalis surinktų lėšų būtų skiriama kvalifikacijos kėlimui.

1. Nepakankamas gydytojų, slaugytojų ir kitų specialistų profesinių žinių ir gebėjimų lygis.  

   Sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai kelia profesinę kvalifikaciją vadovaudamiesi LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos" (su vėlesniais pakeitimais) ir LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir (ar) specialiosios praktikos slaugytojų licenzijų ir sertifikatų (kai jie privalomi) perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarkos ir masto nustatymo" (su vėlesniais pakeitimais). Pagal šiuos įstatymus gydytojai per penkerius metus kvalifikacijos kėlimo mokymuose turi tobulintis 72 val., o slaugytojos - 36 val. Tai minimalus sveikatos priežiūros specialistui reikalingas mokymosi valandų skaičius. Partnerių mokymo poreikių tyrime nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. gydytojų ir slaugytojų pageidauja kelti profesinę kompetenciją ir dalyvauti ilgesniuose nei 2 dienų trukmės mokymuose. Remiantis nustatytais poreikiais, sudaryta projekto profesinės kvalifikacijos kėlimo programa. Programoje numatytus profesinių kompetencijų mokymus organizuos institucijos, turinčios licencijas vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas.

2. Nepakankamas specialistų darbo su informacinėmis technologijomis lygis.

   Partnerių mokymosi poreikių analizė atskleidė, kad 82 proc. darbuotojams darbe reikia naudotis informacinėmis technologijomis, o 93 proc. darbuotojų neturi arba turi tik pagrindinius šios srities įgūdžius. 74 proc. darbuotojų norėtų kelti kvalifikaciją darbo su informacinėmis technologijomis srityje. Todėl planuojama organizuoti darbo su naujomis technologijomis mokymus tam, kad užtikrinti efektyvesnį darbo proceso organizavimą ir klientų aptarnavimą.

3. Nepakankamas įstaigų darbuotojų šiuolaikinio darbo kokybei užtikrinti reikalingų bendrųjų kompetencijų lygis.

    Mokymosi poreikių tyrimo metu paaiškėjo, kad 87 proc. apklaustų įstaigų darbuotojų vertina, kad jų bendrųjų įgūdžių lygis yra nepakankamai aukštas ir tai turi įtakos jų atliekamo darbo kokybei ir efektyvumui. Įstaigos siekia kurti ir įdiegti naujas paslaugas, tačiau darbuotojams trūksta naujų paslaugų kūrimo, jų diegimo, finansinių investicijų pritraukimo ir marketingo, rinkodaros kompetencijų. Tam numatyti mokymai, kurie skirti paslaugų plėtrai įstaigose. Siekiant geriausio rezultato pacientui būtinas įstaigose dirbančio personalo sutelkimas ir tarpusavio supratimas, geranoriškas bendravimas, o tam yra būtina tobulinti personalo socialinių gebėjimų įgūdžius. Tyrime nustatyta, kad įstaigose nėra pakankamai geri personalo problemų sprendimo, komandiniai ir komunikaciniai įgūdžiai. Darbuotojai ne tik kels profesinę kvalifikaciją, tačiau dalyvaus bendrųjų įgūdžių ugdymo seminaruose, kurie turės teigiamos įtakos kolektyvo formavimui, aktyviam įsitraukimui į institucijose inicijuojamus pokyčius ir jų teigiamą priėmimą bei pan. 70 proc. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų norėtų tobulinti bendruosius įgūdžius ir dalyvauti ilgesniuose nei 2 dienų trukmės mokymuose. 41 proc. respondentų atsakė, kad jų darbe svarbu geri anglų k. įgūdžiai, jų trūksta daugiau nei 90 proc. specialistų ir 55 proc. norėtų mokytis anglų k. tęstiniuose kursuose.

   Taigi tyrimo metu identifikuotas didelis sveikatos priežiūros įstaigų poreikis ir motyvacija kelti profesinę kvalifikaciją ir tobulinti bendrąsias kompetencijas. Tuo tarpu įstaigų finansavimas yra labai ribotas, mokamų paslaugų teikimas yra neišvystytas ir papildomų pajamų įstaigos beveik negauna, todėl įstaigos neturi galimybių kelti darbuotojų kvalifikaciją pagal jų asmeninius ir rinkos poreikius.

    Kiekvienoje įstaigoje mokysis daugiau nei 50 proc. darbuotojų ir tai sudarys galimybę užtikrinti kokybinius pasikeitimus institucijų darbe. Planuojama, kad projekto seminaruose dalyvaus 4746 asmenys.

    Mokymo projektas, kurį finansuotų Europos socialinis fondas, sukurs žymią pridėtinę vertę, nes daugiau įstaigų darbuotojų galės įgyti ar pakelti kvalifikaciją tokiose srityse, kurios svarbios jų tiesioginiam darbui. Įstaigoms, kurios siekia vystytis, sukurti ir įdiegti naujas paslaugas, užtikrinti savo veiklos finansavimo poreikius, yra reikalingi kvalifikuoti bei turintys pagrindinius organizacijų vystymo ir vadybos įgūdžius vadovai ir darbuotojai. Projektas leis įstaigų darbuotojams pilnai patenkinti mokymosi poreikius, susijusius su profesinių kompetencijų ugdymu.
Pilna apimtimi įgyvendinus projektą, jo pasiekimai galiausiai leis įstaigose suformuoti brandžius įvairiapusiška kompetencija pasižyminčių darbuotojų kolektyvus. Šie darbuotojai galės lengviau prisitaikyti prie naujų ir nuolatos besikeičiančių sveikatos priežiūros sistemos reikalavimų bei naujų iššūkių. Projektas prisidės prie nuolatinio darbuotojų mokymo ir vystymo partnerių įstaigose proceso, jose susiformuos nuolatinio kvalifikacijos kėlimo kultūra. Surengtų mokymų rezultatai suteiks galimybę įgyvendinti sveikatos priežiūros įstaigų keitimosi ir vystymosi planus bei plėsti projekto dėka inicijuotų ir įdiegtų naujų ar kokybiškesnių paslaugų teikimą pacientams. Iki šiol tokio pobūdžio ir masto mokymai įstaigų darbuotojams nebuvo rengiami, nes projekto partnerių įstaigos savo lėšomis nėra pajėgios surengti mokymus tokiam skaičiui darbuotojų ir tokiomis temomis, kurios yra numatytos projekte.

Projekto tęstinumas

   Mokymų metu gautas žinias bus siekiama taikyti praktinėje veikloje. Šiuo tikslu, mokymo metu bus paruošti veiksmų planai naujoms žinioms ir įgūdžiams įsisavinti. Šių planų įgyvendinimas prasidės iškart po mokymo, kad palaikytų mokymosi motyvaciją.
Darbuotojai bus skatinami kelti kvalifikaciją ir pasibaigus projektui. Atsiradus poreikiui ir lėšų, dalis įstaigų pinigų bus skiriama žmogiškųjų išteklių kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojų mokymų poreikiai bus nustatomi, atsižvelgiant į esamų ir naujai priimamų darbuotojų pageidavimus kelti savo kvalifikaciją. Mokymai pasibaigus projektui vyks palaipsniui, pasirodžius naujovėms, atsiradus specifinių įgūdžių spragoms, kadangi nemaža dalis darbuotojų projekto pagalba jau bus įgiję žinias ir įgūdžius, reikalingus atlikti priskirtas funkcijas bei prisidėti prie sėkmingo ir efektyvaus įstaigų darbo.

    Įgyvendinus šiuo projektu numatytus mokymus, projekto dalyvių įgytos bendrosios žinios ir įgūdžiai bus perduodamos kitiems įstaigų darbuotojoms. Gydymo įstaigose bus skatinama nuolat keistis informacija ir savo gerąja patirtimi. Pareiškėjas - Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga galės naudotis mokymų metu parengta mokymo medžiaga bei perduoti įgytą patirtį kitoms projekte nedalyvavusioms įstaigoms.